Vėjas – tikras Danijos valdovas. Jam pavaldūs ir žemė ir dangus. Jis gali per kelias minutes pavasarį paversti vėlyvu rudeniu. Nuo jo priklauso ne tik oras bet ir nuotaika. Sakoma, kad danų charakteris nušlifuotas vėjo.

Danijoje, kuri kaip šalis egzistuoja jau daugelį amžių, buvo visko: nuopuolių ir pakilimų, žymių žmonių, paminėtinų datų – kaip šventinių taip ir liūdnų. Šiuolaikiniame pasaulyje išliko ne tiek daug karalysčių, o Danija yra kaip tik viena iš jų. Pirmuoju valdovu buvo konungas, kitaip sakant – karalius – Gormas Senasis (840-936 m.). Jo legendinis sūnus Haraldas tapo tuo valdovu, kuris apjungė visas Danijos žemes ir priėmė krikščionybę. Ypatingos danų pagarbos nusipelnė karalius Valdemaras II, kuris užėmė sostą 1202 metais ir istorijoje žinomas  Karaliaus-Nugalėtojo vardu. Jo valdybos metais danai užkariavo daug naujų teritorijų, taip pat buvo sukurta Danijos vėliava. Pasak legendos, mūšio metų Karalius-Nugalėtojas pakėlė akis ir pamatė didžiulę vėliavą, kurios centre buvo baltas kryžius. Jis priėmė tai kaip ženklą, kad Dangus saugo danų karius. Tądien danai laimėjo mūšį, o Valdemaro vizija įsikūnijo vėliavoje.

Danams teko daug kariauti. Nieko keisto, juk jų protėviai buvo vikingai, kurie stengėsi užkariauti kuo daugiau žemių ir išplėsti Danijos teritoriją. Būtent vikingų laikais Danija buvo žinoma kaip  labai galinga valstybė. Net ir paskui dar daugelis karalių gebėjo valdyti ne tik savo šalį bet ir  įtakoti kaimynų gyvenimą. Skirtingais periodais Danijai priklausė  Norvegija, šiaurinės- Vokietijos ir pietinės Švedijos žemės.