Blogas

Viskas apie Danijos pinigus

Danijos krona yra oficiali Danijos valiuta. Ji buvo įvesta 1873 metais po Skandinavijos pinigų sąjungos sukurimo. Iki 1873 metų Danijos valiuta buvo riksdaleriai. Pirmieji popieriniai pinigai atsirado Danijoje 1713 metais. Jie buvo išleisti Šiaurės karo metu.

1

1873 metais Danija, Švedija ir Norvegija sukūrė Skandinavijos pinigų sąjungą. Tais pačiais metais šalys įvedė naujas valiutas- kronas. Buvo nustatytas kronos ir aukso santykis, vienas kilogramas aukso prilygintas 2480 kronų, 2 danų kronos – 1 riksalderis.

2

3

Skandinavijos pinigų sąjunga iširo prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. Šalys nutarė nekeisti savo valiutų pavadinimo.

4

5

1924 metais Danija grižo prie aukso standarto, bet jau 1931 metais teko jo atsisakyti.

6

7

Nuo 1940 m. iki 1945 m., krona buvo surišta su Vokietijos reichsmarke. Po karo 1 Didžiosos Britanijos svaras buvo prilygintas 19,34 kronų. 1946 metais Danijos krona buvo surišta su JAV doleriais- 1$ = 4,8 DKK.

8

9

1967 metais dėl devalvacijos 1 doleris tapo lygus 7,5 kronų.

10

11

1973 metais Danija tapo Europos sąjungos nare. Krona buvo surišta su euru- 1€ = 7,46 DKK.

12

13

Šiuolaikiniai Danijos banknotai leidžiami 50, 100, 200, 500 ir 1000 kronų nominalais. 2013 metais JAV dolerio ir kronos santykis buvo 1$ = 5,8 DKK.

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

Kol kas šalis neįveda euro. Pravesto referendumo rezultatai atskleidė, kad danai palaiko savo kroną ir balsavo už jos išlikimą.

Tagged with: , ,

Kategorijos: Pinigai

Danijos istorija (2 dalis)

Christian 4Populiariausias Danijos monarchas yra Kristijonas IV  iš Oldenburgų dinastijos, valdęs 1588-1648 metais.  Jis paveldėjo sostą būdamas 11 metų amžiaus ir iškart nustebino visus savo išmintimi. Nors jam nesisekė sprendžiant karo klausimus, jis žinojo, ko reikia Kopenhagai, kad ši taptų išdidžia Europos sostine. Būtent jis pavertė Kopenhagą tokia, kokią mes ją žinome šiandien- jo įsakymu buvo iškasti kanalai, kas palengvino įvažiavimą jūreiviams ir prekybininkams. Šie pokyčiai teigiamai įtakojo ekonominę miesto, kuris danų kalboje skamba kaip „prekybininkų miestas“, padėtį.

Kristijono sūnus, Frederikas III, valdęs 1648-1670 metais, buvo vadinamas Teisingu. Šis gražių bruožų žmogus, kurį mylėjo visos damos ir kuriuo žavėjosi visi pavaldiniai, sugebėjo įkalinti savo seserį vardan valstybės interesų. Ši ištekėjo už žmogaus, kuris nebuvo lojalus karaliui, ir ilgainiui dingo kartu su pavogta nemenka suma, o jo žmona atsidūrė kalėjime, kur praleido 21 metus.

Christian_VIIDar vienas  Danijos karalius, Kristijonas VII (1749—1808m), tapo žymus dėka savo psichinės ligos ir visiško savo žmonos ignoravimo, dėl kurio valstybės valdymas kuriam laikui pateko į jos meilužio rankas. Galu gale Kristijono VII ir Karolinos Matildos santuoka buvo anuliuota, buvusi karalienė buvo išsiųsta pas savo brolį, Anglijos karalių Georgą III, o meilužiui buvo įvykdyta mirties bausmė pagal žiaurias viduramžių metų tradicijas.

Dabar tie sunkūs ir kartais žiauri metai tapo istorija, o dabartinė Danijos karalienė, Margareta II, yra danų nuoširdžiai mylima ir gerbiama .

Tagged with: ,

Kategorijos: Istorija

Danijos istorija (1 dalis)

armsVėjas – tikras Danijos valdovas. Jam pavaldūs ir žemė ir dangus. Jis gali per kelias minutes pavasarį paversti vėlyvu rudeniu. Nuo jo priklauso ne tik oras bet ir nuotaika. Sakoma, kad danų charakteris nušlifuotas vėjo.

Danijoje, kuri kaip šalis egzistuoja jau daugelį amžių, buvo visko: nuopuolių ir pakilimų, žymių žmonių, paminėtinų datų – kaip šventinių taip ir liūdnų. Šiuolaikiniame pasaulyje išliko ne tiek daug karalysčių, o Danija yra kaip tik viena iš jų. Pirmuoju valdovu buvo konungas, kitaip sakant – karalius – Gormas Senasis (840-936 m.). Jo legendinis sūnus Haraldas tapo tuo valdovu, kuris apjungė visas Danijos žemes ir priėmė krikščionybę. Ypatingos danų pagarbos nusipelnė karalius Valdemaras II, kuris užėmė sostą 1202 metais ir istorijoje žinomas  Karaliaus-Nugalėtojo vardu. Jo valdybos metais danai užkariavo daug naujų teritorijų, taip pat buvo sukurta Danijos vėliava. Pasak legendos, mūšio metų Karalius-Nugalėtojas pakėlė akis ir pamatė didžiulę vėliavą, kurios centre buvo baltas kryžius. Jis priėmė tai kaip ženklą, kad Dangus saugo danų karius. Tądien danai laimėjo mūšį, o Valdemaro vizija įsikūnijo vėliavoje.

Danams teko daug kariauti. Nieko keisto, juk jų protėviai buvo vikingai, kurie stengėsi užkariauti kuo daugiau žemių ir išplėsti Danijos teritoriją. Būtent vikingų laikais Danija buvo žinoma kaip  labai galinga valstybė. Net ir paskui dar daugelis karalių gebėjo valdyti ne tik savo šalį bet ir  įtakoti kaimynų gyvenimą. Skirtingais periodais Danijai priklausė  Norvegija, šiaurinės- Vokietijos ir pietinės Švedijos žemės.

Tagged with: ,

Kategorijos: Istorija

Kelionė į Helsingiorą

Iš Kopenhagos į Helsingiorą galima nuvykti traukiniu trumpiau negu per valandą ir iškart patekti į mažą senovinį miestelį su siauromis gatvelėmis ir mažais namukais. Jeigu Kopenhaga,  moderni sostinė, netgi istoriniame centre išlieka šiuolaikišku miestu, tai Helsingioras- tai miestelis iš XV- XVI amžiaus.

Kol mes važiavome traukiniu tai lijo lietus tai švietė saulė. Aš nuoširdžiai tikėjausi, kad mums atvažiavus į miestelį švies saulė, ir man pasiseks padaryti bent keletą ryškių kadrų. Kur  jau! Tuo metu kai traukinys sustojo Helsingioro stotyje, saulė  galutinai pasislėpė už debesų ir pasirodė tik tai tuomet, kai mes susiruošėme atgal į Kopenhagą.  Todėl neišėjo nei vienos ryškios nuotraukos.

Namai šiame miestelyje yra nudažyti visomis vaivorykštės spalvomis. Deja, nuotraukose  to praktiškai  nesimato. Vis tik nepasidalinti įspūdžiais , nors ir nepilnaverčiais, manau būtų neteisinga. Dabar aš turiu priežastį sugrįžti į Helsingiorą ir nufotografuoti jį kaip reikia.

SONY DSCSONY DSCSONY DSC

 

Rekomenduoju, esant progai, visiems aplankyti šį nuostabų Danijos miestelį.

Tagged with: , ,

Kategorijos: Danijos miesteliai

Įdomūs faktai apie Daniją (2 dalis)

Kaip ir žadėjome – pateikiame dar kelis įdomius faktus apie Daniją:

  • Danijoje autobusai gali pasvirti į kairę pusę tam, kad palengvintų neįgaliųjų ir tėvelių su mažais vaikais įlipimą.
  • Transporte yra nemokamas WI-FI, bet norint gauti prisijungimo kodą, reikia įvesti savo CRP – unikalų identifikatorių, kuris panaikina vartotojo anonimiškumą.
  • Dauguma sutinka, kad danės nėra gražiausios moterys. Kai kas mano, kad tai yra pasekmė to, kad važiuojant dviračiais jos pasirenka patogią aprangą – beformius megztinius, timpas, patogią  avalynę be kulno 🙂 Tačiau kartais galima pamatyti ir dviratininkę su aukštakulniais ir  lengva suknele.
  • Vyrai Danijoje nusipelnė papildomo dėmesio, ir ne tik dėl vikingų išvaizdos. Šeimos pagausėjimas – didžiulis įvykis kiekvienam danui. Todėl tėtis iškart pradeda rūpintis kūdikių: pakeisti sauskelnes, pamaitinti, pabūti su vaikų lauke – tai ne našta, o vikingo privilegija, kurią jis vykdo su dideliu pasididžiavimu! Tas pats galioja ir kalbant apie namų tvarkymą. Apsipirkinėjimas, indų plovimas, buto tvarkymas – įprasti danų vyrų užsiėmimai, apie kuriuos jie šneka su pasididžiavimu ir ironija.
  • Danų vaikai stebėtinai tylūs. Niekada nerėkia ir neverkia.
  • Danijoje nėra aukštesnių nei šešių aukštų pastatų. O kadangi pirmas aukštas vadinamas „ground flour“, todėl oficialiai aukštų yra penki.
  • Būto kambarių kiekis skaičiuojamas pagal miegamųjų kiekį.
  • Nekilnojamas turtas Danijoje yra labai brangus ir dažnai prastos kokybės. Dažnai naujausi butai miesto ribose skaičiuoja šimtuosius metus ir pasižymi ankštokais kambariais ir girgždančiom grindim.
  • Neatskiriama interjero detalė – didelis plokščias televizorius. Kadangi po šešių valandų vakaro visi galimi užsiėmimai yra arba labai brangūs arba kenkia sveikatai, tai visi sėdi ir žiūri televizorių. Aišku, prieš tai pabėgiojus… 🙂
  • Danų humoro jausmas yra nepakenčiamas. Parašyti FUCK YOU gimtadieninėje atvirutėje vietoje sveikinimų yra priimtina, nežiūrint to, keik arti žmonės bendrauja…
  • Danai yra labai verslūs. Jie niekada nepraleis šanso pasipelnyti. Sakoma, ši jų savybė atsirado dar tais laikais, kai danai-vikingai valdė Švediją ir Norvegiją (tik tada jie veikdavo savo kardais, o dabar – pinigais).
  • Verslūs danai nemėgsta ir prisibijo amerikiečių, greičiausiai todėl, kad šie yra žymiai miklesni verslo klausimuose.
  • Švedijos pietų gyventojai iki šiol laiko save labiau danais negu švedais.
  • Danijoje yra labai keistas klimatas. Praktiškai visus metus oro temperatūra yra apie 10-20C. Dangus yra pastoviai apsiniaukęs, dažnai, nors ir nestipriai, palyja. Danai juokauja, kad vasara nuo žiemos skiriasi tik tuo, kad lietus yra kiek šiltesnis.
  • Medicina Danijoje yra nemokama. Draudimas yra apmokamas valstybės (arba iš savo pačių mokesčių). Kiekviename kvartele yra savo šeimos gydytojas , į kurį reikia kreiptis susirgus. Jeigu persikeli toliau negu 5 km nuo savo praeito būsto, šeimos gydytoją galima pakeisti.
  • Danijoje  parduotuvėse perkant gėrimus plastmasiniuose buteliuose kasoje reikia mokėti nedidelį užstatą, todėl danai tokių panaudotų butelių neišmeta, o priduoda į specialius taros surinkimo punktus, kur jiems išduodami čekiai, kuriais jie gali susimokėti už dalį pirkinių toje pačioje parduotuvėje.
  • Danijoje yra labai daug kirpyklų. 99% juose dirbančių žmonių yra emigrantai.

Kategorijos: Faktai apie Daniją, Tradicijos

Įdomūs faktai apie Daniją (1 dalis)

Sveiki gerbiamieji! 🙂 Ar žinote sekančius faktus apie Daniją ir danus?…

  • Danijoje labai skanūs kepiniai, netgi pačiose paprastose parduotuvėse „7/11“, kurias galima surasti praktiškai ant kiekvieno kampo. Praktiškai kiekvienas danas gali papasakoti apie savo mėgstamas bandeles, pyragaičius ir kur galima juos įsigyti.
  • Nepaisant aistros saldumynams, apkūnių danų nesutiksi. Greičiausiai sveiko gyvenimo būdo kulto dėka.
  • Dauguma danų dirba nuo aštuonių iki keturių.
  • Dauguma parduotuvių užsidaro tarp penktos ir šeštos valandų, todėl norint suspėti ką nors nupirkti reikėtų paskubėti. Toks darbo režimas sąlygotas mokesčių sistemos. Kuo ilgiau dirba parduotuvė, tuo didesni mokesčiai.
  • Vidutinis samdomo darbuotojo mokestis sudaro apie 43 proc. nuo jo algos. Šis rodiklis aptariamas įsidarbinant ir gali kisti priklausomai nuo pajamų lygio.
  • Dauguma danų negali pasakyti, kiek tiksliai iš jų algų yra nuskaičiuojama valstybei, bet visi kaip vienas įsitikinę, kad per daug.
  • Norint atleisti darbuotoją, ji reikia įspėti prieš du mėnesius.
  • Darbdaviai privalo maitinti darbuotojus. Pusryčiai nuo septintos iki aštuntos valandos, pietūs nuo dvyliktos iki pirmos valandos, vakarienė šeštą valandą vakaro. Maistui kiekvienas darbuotojas skiria apie 50 eurų per mėnesį, likusias išlaidas padengia darbdavys.
  • Beveik kiekviena stambesnė kopmanija turi nuosavą valgyklą ir virėją.
  • Populiariausia transporto priemonė – dviratis. Taip susiklostė ne tiek dėl meilės sportui ir gamtos apsaugos, bet labiau dėl istorinių aplinkybių: po Antro Pasaulinio karo kuras tapo defecitu ir danams kažkaip teko prisitaikyti.
  • Nepaisant dažnų dviratininkų susidūrimų jie nesinaudoja apsauginiais šalmais.
  • Dviratininkų lenktynės yra visų danų aistra. Apie garsius dviratininkus, kurie  jiems yra roko žvaigždžių lygio, danai gali pasakoti valandų valandas.
  • Daugumai danų automobilis yra nepasiekiama prabanga. Taip yra todėl, kad automobilių naudojimo mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje ir kartais gali būti didesni už pačios mašinos kainą.
  • Sumažinti mokestį už automobilį galima pavertus jį krovininiu- nuimti užpakalines sėdynes ir tokiu būdu padidinti bagažinę. Kėbulas yra sutvirtinamas specialiais rėmais, panašiais į sportinių bolidų saugumo karkasą.
  • Patys įžūliausi vairuotojai Danijoje (po dviratininkų) – autobusų vairuotojai. Autobusai kursuoja griežtais grafikais, kiekvienoje stotelėje yra švieslentės, kuriose galima stebėti, kiek minučių liko iki autobuso, todėl jei autobusas vėluoja, visi labai nusimina.

Kategorijos: Faktai apie Daniją, Tradicijos