Bendra informacija

• Sostinė: Kopenhaga (Copenhagen)
• Valdymo forma: Konstitucinė monarchija
• Plotas: 43 100km²
• Gyventojų: 5.5 mln.
• Laikas: skirtumas nuo Lietuvos laiko –1val.
• Piniginis vienetas: Danijos krona (DKK).

Būtini dokumentai vykstant į Daniją

• Važiuojant į Daniją turėkite šiuos dokumentus:
  • Galiojantį pasą arba ID kortelę;
  • Gyvenimo aprašymą – CV danų k.;
  • Diplomą ir kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą (Danų k.);
  • Visų dokumentų kopijas;
  • Santuokos liudijimą ir vaikų gimimo liudijimus;
  • Kreditinę kortelę, (Visa, Mastercard).

Leidimas gyventi

• Lietuvos Respublikos piliečiams, kaip ir kitiems ES/EEE šalių gyventojams, vizos įvažiuojant į šalį nereikia. Pakanka turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Šalyje laisvai galite būti iki 3 mėnesių, bet jei norite gyventi šalyje ilgiau nei 3 mėnesius, arba dirbti, turite gauti leidimą gyventi šalyje. Pereinamasis laikotarpis nustatytas Danijos vyriausybės naujosioms ES narėms galioja iki 2008 05 01.

Kada išduodamas leidimas gyventi?

Leidimą gyventi gausite jei:

• Susiradote visos darbo dienos darbą,
• Įstojote į universitetą Danijoje ir esate finansiškai nepriklausomas,
• Turite savo verslą,
• Gaunate nuolatines pajamas, ne mažesnes nei minimalios pajamos Danijoje.

Leidimą gyventi išduoda Danijos imigracijos tarnyba. Tiek leidimas dirbti tiek ir leidimas gyventi galioja tik tam konkrečiam darbui. Keičiant darbą reikia gauti naują leidimą. Nustojus dirbti leidimas nebegalioja.

Leidimo gyventi išdavimo tvarka

Leidimas gyventi paprastai išduodamas ne ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui ir galioja tol, kol trunka darbo sutartis.
Dėl leidimo gyventi išdavimo turite kreiptis kartu su darbdaviu. Jei pradėsite dirbti, turite kreiptis į apskrities administraciją Statsamt:
1)   prašymo leidimui gyventi formos ir
2)   darbdavio deklaracijos (Kopenhagoje reikėtų kreiptis į Københavns Overpræsidium).

• Turite užpildyti prašymo formą, o jūsų darbdavys užpildys darbdavio deklaraciją.
• Abi šias formas turite pateikti apskrities administracijai. Turėkite savo pasą ir 2 nuotraukas.
• Apskrities administracija leidimą gyventi išduos per 2 savaites. Tačiau leidimą gyventi išduos jums tik tokiu atveju, jei jūsų minimalios pajamos bus 7,647.00 Danijos kronų per mėnesį, jei esate vyresnis nei 25 metai ir 4,905.00 Danijos kronų jei esate jaunesnis nei 25 metai. (2002 metų duomenimis).
• Leidimo gyventi/dirbti išdavimo tvarką ir reikalingas formas rasite Danijos imigracijos tarnybos tinklapyje (informacija yra pateikta angliškai ir rusiškai).

Leidimas dirbti

• 2008 metų gegužės 1d. baigiasi Lietuvai taikytas pereinamasis laikotarpis. Nuo šiol lietuviams darbas Airijoje nebus ribojamas.
• Realiai, ieškodami darbo Danijoje galite gyventi iki 6 mėnesių, bet turite pagrįsti savo buvimą viena iš minėtų priežasčių, arba įrodyti, kad turite pakankamai lėšų gyventi šalyje.
• Pavyzdžiui, jūs atvykote į Daniją ir prabuvote šalyje 3 mėnesius per kuriuos nesusiradote darbo. Tuomet, bet kuriuo atveju, praėjus 3 mėnesiams, jūs privalote kreiptis dėl leidimo gyventi į apskrities administraciją. Jei savo tolesnio buvimo šalyje negalite pagrįsti pirmomis trimis priežastimis, jūs turite įrodyti, kad 3 mėnesiams tolimesnio buvimo Danijoje turėsite pakankamai pajamų, kurios bus nemažesnės nei minimalios pajamos Danijoje ir aktyviai ieškotis darbo.
• Jei jau susiradote darbą Danijoje, galite kreiptis dėl leidimo gyventi į savo apskrities administraciją (statsamt).
• Čia jūs gausite specialią prašymo formą, kurią užpildę(daniškai) turėsite gražinti administracijai. Leidimas jums bus išduotas maždaug po dviejų savaičių.
• Administracijų adresus, prašymo formą ir kitą naudingą informaciją rasite interneto tinklapyje.
• Pradėti dirbti prieš gaunant darbo leidimą – draudžiama.
• Daugiau apie leidimo gyventi ir dirbti išdavimo tvarką sužinosite skiltyje Leidimas gyventi.

Darbo paieška

Ieškodami darbo Danijoje, galite naudoti vietinių įdarbinimo agentūrų, Europos darbo centro EURES paslaugomis, ieškoti darbo skelbimų laikraštyje, interneto svetainėse ar kreiptis tiesiogiai į darbdavius.

Darbo sąlygos

• Pagal įstatymus per 1 mėnesį nuo įdarbinimo datos darbdavys privalo pateikti jums darbo sutartį, įdarbinimo pažymą ar kitokį įdarbinimo patvirtinimą raštu.
• Danijoje įprasta 37 val. darbo savaitė.
• Kiekvienam darbuotojui Danijoje priklauso ne mažiau kaip 5 savaitės mokamų atostogų per metus.

Banko sąskaitos atidarymas

• Bankai dirba nuo 9.30 iki 16.00 pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais,
• ketvirtadieniais nuo 9.iki 18.00.
• Tarptautines kreditines korteles galima naudoti bankomatuose.
• Banko sąskaita Danijoje galite atsidaryti jei legaliai dirbate, mokate mokesčius, turite leidimą gyventi ir turite pastovią gyvenamąją vietą.
• Bankai reikalauja šių duomenų:
• asmens dokumento (paso arba id kortelės) duomenų,
• pastovios gyvenamosios vietos Danijoje adreso,
• CPR (centrinio gyventojų registro/asmens registracijos pažymėjimo) arba CVR (centrinio verslo registro) numerio.
• Tokius pačius duomenis reikia pateikti vykdant finansines operacijas naudojant savo banko sąskaitą 15 000 EUR ir didesnei sumai.

Mokesčiai

• Danijoje yra progresinė pajamų mokesčių sistema. Pajamų mokestis skirstomas į 3 lygius: bazinis, vidutinis ir didžiausio apmokestinimo.
• Mokesčių sistema taikoma visiems pastoviai Danijoje gyvenantiems ar bent 6 mėnesius (įskaičiuojant ir trumpas atostogas užsienyje) šalyje išbuvusiems gyventojams.
• Bazinio lygio pajamoms taikomas 40 proc. mokestis (tačiau jei galioja mokesčių lengvatos, jos yra minusuojamos). Apie mokesčių lengvatas Danijoje plačiau žiūrėkite čia, skyrelyje “pajamų mokesčio lygis”.
• Vidutinio lygio pajamoms (daugiau nei 259 500 Danijos kronų per metus) taikomas papildomas 6 % pajamų mokestis.
• Didžiausio apmokestinimo pajamoms – daugiau nei 311 500 Danijos kronų per metus)  – papildomas 15 % pajamų mokestis. Taigi didžiausias pajamų mokesčio lygis negali viršyti 59%.
• 2002 m. mokesčiai buvo „įšaldyti“, todėl nuo 2002 m. mokesčiai nedidėjo.
• Taip pat dar yra apygardos ir vietinis pajamų mokesčiai, kurie įskaičiuojami į bendrą pajamų mokestį. Apygardos ir vietinis pajamų mokesčiai būna įvairūs ir paprastai jie sudaro apie 33.3% nuo apmokestinamų pajamų.
• Visi darbuotojai papildomai moka darbo rinkos įmokas. 2003 metais šios įmokos sudarė 8 % bruto pajamų.
• Pagal Darbo Kortelės Schemą, kuri Danijoje pradėta taikyti 2002 m., tam tikrų sektorių darbuotojai pirmus 3 metus moka tik fiksuotą pajamų mokestį – 25 %.  Tai galioja sveikatos apsaugos darbuotojams, mokslo darbuotojams.
• Visi legaliai Danijoje dirbantys asmenys privalo turėti mokesčių kortelę, kurioje nurodoma kiek procentų mokesčių jums reikia mokėti ir kokios mokesčių lengvatos jums taikomos. Norėdami gauti šią kortelę, kreipkitės į vietos Mokesčių inspekciją. Inspekcijų adresus rasite interneto tinklapyje, skyrelyje Kommuner.
• Mokesčiai už socialinę apsaugą yra įskaičiuoti į bendrą pajamų mokestį ir nėra skaičiuojami atskirai.
• Šalyje yra 30 mokesčių centrų, kur galima kreiptis iškilus klausimams dėl pajamų apmokestinimo.

Pajamų mokesčio deklaravimas

• Danijos mokesčių metai atitinka kalendorinius metus. Apmokestinimas priklauso nuo jūsų pajamų praeitais kalendoriniais metais.
• Metų pradžioje gausite pajamų mokesčio formą, kurią turite užpildyti ir gražinti mokesčių institucijai. Taip pat tokią formą galite užpildyti internete. Mokesčių institucija suskaičiuos tikslų jūsų pajamų mokestį ir atsiųs jums metinį pranešimą. Jei sumokėjote per daug mokesčių, jie jums bus gražinti, jei sumokėjote per mažai mokesčių, turėsite sumokėti papildomai.

Socialinis draudimas

Kai jau gavote leidimą gyventi šalyje, turite užsiregistruoti šalies registre (Folkeregisteret). Tuomet šalies registras išduos asmens registracijos pažymėjimą, taip vadinamą CPR numerį ir sveikatos draudimo kortelę. Daugiau informacijos rasite čia.

Įmokos

Darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ir darbdaviai turi mokėti įmokas Darbo rinkos fondui. Šios įmokos darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims sudaro apie 8% nuo jų darbo užmokesčio. Už samdomus darbuotojus jas moka darbdavys.

Išmokos

• Danijos socialinės apsaugos sistema moka šias išmokas:
  • bedarbio pašalpą netekus darbo;
  • socialines pašalpas susirgus ar gimus vaikui;
  • nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpas;
  • priešpensines pašalpas ir senatvės pensijas;
  • išmokas mirties atveju ir šeimos pašalpas.
• Daugiau informacijos apie socialinės apsaugos sistemą Danijoje (anglų kalba) rasite internete.
• Bedarbio pašalpos pervedimas į Daniją
• Prieš išvažiuojant į Daniją, pravartu susitvarkyti būtinus dokumentus kurie jums labai pravers jau atvykus į šalį.
• Jei, prieš išvykstant į Daniją, Lietuvoje jūs buvote bedarbis, remiantis ES reglamentais jūs galite pervesti savo bedarbio pašalpą į Daniją laikotarpiui iki 3 mėn., tačiau bedarbiu savo šalyje turite būti registruotas mažiausiai 4 savaites prieš išvykstant.
• Apie ketinimą išvykti ieškoti darbo kitoje ES šalyje turite informuoti instituciją, kurioje gaunate bedarbio pašalpą.  Paprašykite formos E303. Tačiau prisiminkite, kad formos reikia prašyti iš anksto. Formą E303 jūs turite pristatyti Danijos užimtumo tarnybai.
• Atvykęs į Daniją, per 7 dienas turite užsiregistruoti kaip ieškantis darbo vietos užimtumo tarnyboje, Arbejdsformidlingen (AF). Kai užsiregistruosite, gausite pašalpos kortelę. Bedarbio pašalpą jums mokės Danijos AF.

Medicininis draudimas

• Jei atvykstate ieškoti darbo Danijoje be formos E303, dar reikalinga Europos Sveikatos draudimo kortelė (ją išduoda teritorinės ligonių kasos), kuri reikalui esant padengs būtinosios medicininės pagalbos išlaidas.
• Europos Sveikatos draudimo kortelės formą galite užpildyti internete.
• Daugiau informacijos apie būtinąją pagalbą Danijoje žiūrėkite čia.
• Jei atvykstate į Daniją turėdami darbdavį, reikalinga E104. Turėdami šią formą ir gavę leidimą gyventi, galite būti registruotas Danijos socialinės apsaugos sistemoje.  Kai kurias E formas rasite Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.
• Apskritai, bet kuris asmuo dirbantis Danijoje, ir gavęs leidimą gyventi, turi teisę į sveikatos apsaugą, kurią garantuoja Danijos valstybinė sveikatos apsaugos sistema.
• Kai jau gavote leidimą gyventi šalyje, turite užsiregistruoti šalies registre (Folkeregisteret). Tuomet šalies registras išduos asmens registracijos pažymėjimą, taip vadinamą CPR numerį ir sveikatos draudimo kortelę (sygesikringskort). Šios kortelės reikės, kai kreipsitės į gydytoją.

Socialinio draudimo rūšys ir jų garantijos

• Danijoje galima pasirinkti vieną iš dviejų socialinio draudimo kategorijų: I arba II.
• Kategoriją galima keisti kartą per metus.
• Asmenys, apsidraudę I kategorijos socialiniu draudimu, gali pasirinkti bendrosios praktikos gydytoją, o prieš vykdami pas specialistus turi gauti šio gydytojo siuntimą. Apsidraudusiojo šios kategorijos socialiniu draudimu visas gydymo išlaidas padengia draudimas.
• Asmenys apsidraudę II kategorijos socialiniu draudimu, gali pasirinkti ir bendrosios praktikos gydytoją, ir specialistus. Tačiau šis draudimas padengia tik dalį teikiamų gydymo paslaugų.
• Gydymas ligoninėje yra nemokamas abiejų draudimų (I ir II) atveju. Galite pasirinkti, kurioje ligoninėje norite gydytis.
• Danijos sveikatos draudimo kortelė galioja ir kai kuriose užsienio šalyse, jei ten būnate ne ilgiau kaip 4 savaites.
• Daugiau apie Danijos sveikatos draudimą rasite šalies Vidaus reikalų ir sveikatos ministerijos interneto tinklapyje.

Ligos pašalpa

• Jei susirgote ir dėl ligos negalite eiti į darbą, turite iš karto informuoti savo darbdavį ir pristatyti jam gydytojo pažymą – jei to nepadarysite pašalpa jums nebus mokama. Tuomet darbdavys iki 2 savaičių turės mokėti jums ligos pašalpą, o jei sirgsite ilgiau, toliau apmokės savivaldybė.
• Ligos pašalpa skiriama tik tuo atveju jei esate išdirbęs ne mažiau kaip 13 savaičių ir bent120 valandų.
• Ligos pašalpa negali būti mokama ilgiau nei 12 mėnesių per 18 mėnesių laikotarpį. Tačiau savivaldybė gali nuspręsti pašalpą mokėti ilgiau. Nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos atveju darbdavys turi mokėti ligos pašalpą net iki 4 mėnesių.
• Ligos pašalpos dydis nustatomas kiekvienais metais. Taisyklės dėl ligos pašalpos mokėjimo skiriasi priklausomai nuo kolektyvinių sutarčių (kurias sudaro profsąjungos su darbdaviais).